Ką daryti, kad plastikinė šiukšlė pavirstų į naują gaminį, ir kiti klausimai, į kuriuos atsako „Plasta“ vadovas Danas Poderis

Nors išmestos plastikinės pakuotės galėtų virsti naujais produktais, Lietuvoje tik apie 56 % plastiko atliekų iš tiesų yra perdirbamos. Polietileno atliekų perdirbimo ir šiukšlių maišų bei plėvelės gamybos įmonės „Plasta“ vadovas Danas Poderis aptaria šiandieninę Lietuvos rūšiavimo situaciją ir atsako į žmonėms vis dar dažnai kylančius klausimus apie rūšiavimą.

Kodėl konteineriai skirtingi, bet šiukšlių furgonas vienas?

Lietuvoje rūšiavimo aikšteles su skirtingų spalvų konteineriais įrenginėjamos jau nuo 2007 metų, bet klausimų, susijusių su rūšiavimu, žmonėms kyla iki šiol. Vienas iš jų – kodėl šiukšlės metamos į skirtingus konteinerius, bet visų konteinerių turinys supilamas į vieną automobilį?

„Šis pastebėjimas – tiesa,“ – patvirtina D. Poderis. „Bet detalė, kurios nesimato iš šalies, yra ta, kad šie automobiliai viduje turi skirtingas talpas, ir, nors visų konteinerių turinys išmetamas į vieną automobilį, bet jame atsiduria atskiruose, dedikuotuose skyriuose.“

Ar visos į rūšiavimo konteinerius išmestos atliekos yra perdirbamos?

Ne visas plastikas yra vienodas. Ant pakuočių galite pamatyti simbolius, kuriais pažymėtos skirtingo plastiko rūšys, pavyzdžiui, polietilenas, polistirenas ar poliamidas. Nors į plastiko konteinerį reikia mesti visą plastiką, ne visas jis gali būti perdirbamas to paties perdirbėjo. Dėl to egzistuoja ilgas rūšiavimo kelias, ir konteineris yra tik pirmoji stotelė. Kitas žingsnis – perrūšiavimo centrai, kuriuose atskiriamos skirtingų rūšių atliekos, mediena, stiklas, pastikas, metalas, išskirstant juos pagal tipą, užterštumą, kokybę ir spalvą.

„Į „Plastą“ atkeliauja jau atskirtos polietileno atliekos. Tiesa, jose vis tiek pasitaiko priemaišų, todėl jos keliauja į pažangų optinio rūšiavimo padalinį, kuriame atliekos dar kartą patikrinamos ir atskiriamos automatizuotu būdu. Tuomet perdirbimui tinkamos atliekos perkeliamos į specialią plovimo liniją, jas išplovus, prasideda plastiko lydymas ir flltravimas, o iš šio lydinio pagaminamos plastiko granulės. Būtent šios granulės yra žaliava kitiems produktams gaminti,“ – pasakoja „Plasta“ vadovas.

Ar turėčiau plauti savo išmetamas pakuotes?

Šis klausimas žmonėms kyla itin dažnai, nes įvairiuose straipsniuose pateikiami skirtingi atsakymai. Vieni teigia, kad pakuotes būtina kruopščiai išplauti, kiti sako, jog reikėtų bent praskalauti, o treti ramina, kad nieko daryti nereikia. „Plasta“ vadovas pasakoja, kad atliekų plovimas yra privalomas perdirbimo žingsnis, ir jis turėtų prasidėti jau namuose.

„Tik švarios atliekos gali virsti vertinga žaliava, todėl perdirbimo procese mes visas atliekas išplauname. Bet namuose išskalauti pakuotę, kurioje buvę gaminiai dar nepridžiuvę, yra daug paprasčiau nei vėliau tvarkyti pastovėjusias, neišvalytas pakuotes, kurios pradeda skleisti nemalonų kvapą. Namuose išplautos pakuotės nauda yra dviguba: taip leidžiate taupyti perdirbimo metu pakuočių plovimui naudojamus elektros ir vandens resursus ir padedate perdirbimo įmonių kaimynams patirti kuo mažiau nemalonių kvapų“, – sako D. Poderis.

Dėl netinkamai išvalytų plastiko atliekų tenka kovoti su nemaloniu kvapu. „Mes įsipareigojame sumažinti kvapų sklaidą ir užtikrinti, kad jis neviršytų leistinų normų. Nors plastiko perdirbimo procesai neišvengiamai sukelia tam tikrą kvapą, mes taikome pažangias kvapų neutralizavimo sistemas ir taip siekiame, kad kvapų intensyvumas būtų kuo mažesnis. Tam naudojame modernius įrenginius, tokius kaip kvapų neutralizavimo sistemos, kurios padeda suvaldyti kvapus ir taip apsaugoti kaimynus nuo nemalonių pojūčių“, – pasakoja D. Poderis.

Kvapų absorbavimo sistemos purkštukų pagalba purškiami mikroskopiniai vandens lašeliai su augalinės kilmės aplinkai ir žmonėms nekenksmingais preparatais, kurie efektyviai suriša ir neutralizuoja nemalonius kvapus. Preparatai purškiami tiksliai, siekiant minimalizuoti jų sklaidą už teritorijos ribų.

Lietuvoje kvapų koncentraciją gyvenamosios aplinkos ore reglamentuoja sveikatos apsaugos ministro įsakymas, nustatantis ribines vertes. „Nuo 2026 m. sausio 1 d. bus taikoma griežtesnė riba – 5 OUe/m3. Tačiau „Plasta“ jau dabar atitinka šiuos standartus, nepaisant to, kad veikiame pramoninėje zonoje, kur tokie griežti reikalavimai net nebus privalomi“, – sako D. Poderis.

Ar gaminiai iš perdirbto plastiko yra gaminami iš mano išmesto plastiko?

Parduotuvėje renkantis naujas prekes, ant pakuočių galima pastebėti informaciją, kad jos yra pagamintos iš perdirbto plastiko. Tačiau dažniausiai jų gamybai naudojamas perdirbtos pramoninės atliekos, kurios būna švarios ir lengviau perdirbamos. Tai reiškia, kad šis plastikas atkeliauja iš įmonių ir gamyklų, o ne žmonių namų ūkių.

Jei norite prisidėti prie žiediškumo vystymo, žaliavų tausojimo ir klimato apsaugos, sąmoningai rinkdamiesi produktus, kurie gaminami būtent iš buitinio perdirbto plastiko, t.y. to, kurį jūs išmetate, tuomet atkreipkite dėmesį į pakuočių žymėjimą. Apie užtikrintą perdirbto buitinio plastiko panaudojimą informuoja RAL ženklai, ant kurių nurodoma, kiek gaminio sudėtyje yra būtent buitinio plastiko.

Kuo gali tapti mano išrūšiuotos atliekos?

D. Poderis pasakoja, kad „Plasta“ įmonėje iš perdirbto plastiko gaminami šiukšlių maišų ir buitinių atliekų maišeliai, apsauginės ir statybinės plėvelės. Lietuvių buitinės plastiko atliekos tampa „Trash Panda“ šiukšlių maišeliais, kurie yra pagaminti iš 100 % perdirbtų atliekų, iš kurių bent 40 % yra plastiko atliekų, atvykusių iš namų ūkių. Tad taip prasideda tikras žiediškumas: plastikas, atkeliavęs iš žmonių namų, tampa šiukšlių maišeliais, kurie vėl pravers namuose.